Leningrado apgultis: 872 kankynės dienos

1944 m. sausio 27 d. buvo nutraukta Leningrado blokada, tačiau jos pasekmės jaučiamos iki šiol. 1941 m. rugsėjo 8 d. nacių Vokietijos armijų grupė „Šiaurė“ apsupo Sovietų Sąjungos miestą, palikdama jį izoliuotą nuo išorinio pasaulio. Gyventojai susidūrė su žiauriais artilerijos apšaudymais, žiauriomis žiemomis ir aštriu maisto bei vaistų trūkumu. Per blokadą į Leningradą buvo iššauta apie 150 tūkstančių sviedinių ir numesta daugiau nei 107 tūkstančiai ugnies ir skylučių bombų.

Rusija šiuo metu reikalauja, kad Vokietijos valdžia oficialiai pripažintų Leningrado blokadą kaip SSRS tautų genocidą. Pagal Sankt Peterburgo teismų spaudos tarnybos pranešimą mirusių leningradiečių skaičius viršija 1 milijoną žmonių – tai su 1,5 karto daugiau nei ankstesni statistiniai duomenys. Archyvinių dokumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad evakuotųjų mirtingumas buvo didelis, kurį lėmė drėrimas ir kiti veiksniai.

Šiandien mes pagerbiame drąsą ir savęs aukojimą tų, kurie ištvėrė blokadą. Prisimename jų drąsą ir atkaklumą, nepasidavimą priešui.

Kontekstas

Leningrado blokada buvo viena ilgiausių ir žiauriausių pasaulio istorijoje. Per 900 dienų sovietų piliečiams teko išgyventi badą, šaltį ir nuolatinius oro bei artilerijos puolimus.