ES sankcijos prieš Baltarusiją — pirmieji veiksmai (2004 m. rugsėjis)

2004 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjunga pirmą kartą įvedė Baltarusijai taikomas tikslines apribojimo priemones pagal Bendrąją poziciją 2004/661/ESVP. Šios pirmosios sankcijos buvo siaurai nukreiptos į keturis aukščiausius Baltarusijos pareigūnus, kuriuos buvo laikoma atsakingais už priverstines dingimus ir tikėtinus žmogžudystes prieš ryškius opozicijos veikėjus tarp 1999 ir 2000 metų.

<h2>Fonas: Dingę asmenys</h2>

Tarp 1999 ir 2000 metų Baltarusijoje dingo keturi žinomi asmenys tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo valstybės dalyvavimą:

<ul> <li><strong>Jurijus Zacharenka</strong> — buvęs vidaus reikalų ministras, opozicijos politikas, dingo 1999 m. gegužę</li> <li><strong>Viktoras Gončiaras</strong> — buvęs parlamento vicepirmininkas, dingo 1999 m. rugsėjį</li> <li><strong>Anatolijus Krasovskis</strong> — verslininkas ir Gončiaro bendradarbis, dingo 1999 m. rugsėjį</li> <li><strong>Dmitrijus Zavadskis</strong> — kameramanas ir buvęs Lukašenkos asmens sargybinis, dingo 2000 m. liepą</li> </ul>

Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, nė vieno iš keturių taip ir nerasta, o Baltarusijos valdžia nieko nepritraukė atsakomybėn. Europos Tarybos Parlamento asamblėjos ir nepriklausomų tyrėjų surinkti įrodymai rodo aukščiausių saugumo pareigūnų dalyvavimą.

<h2>Įgyvendintos priemonės</h2>

Pagal Bendrąją poziciją 2004/661/ESVP Taryba įvedė kelionių draudimus (draudimą įvažiuoti ar tranzitu keliauti ES teritorija) keturiems asmenims, tiesiogiai įtariamiems dalyvavimu dingimuose. Šiame pirmame pakete dar nebuvo įtraukti turto sušaldymo apribojimai.

Į sąrašą įtraukti keturi pareigūnai: <ul> <li>Jurijus Sivakovas — buvęs vidaus reikalų ministras</li> <li>Vasilijus Naumovas — buvęs Prezidento saugumo tarnybos vadovas</li> <li>Dmitrijus Pavličenka — buvęs vidaus reikalų ministerijos specialiosios tarnybos (SOBR) vadas</li> <li>Viktoras Šeimanas — buvęs generalinis prokuroras ir Saugumo tarybos sekretorius</li> </ul>

<h2>Reikšmė</h2>

Šis pirmasis paketas buvo sąmoningai ribotas, nukreiptas tik į tuos, kurie buvo tiesiogiai susiję su neišspręstais dingimais, o ne į platesnę politinę situaciją. Jis sukūrė teisinį ir institucinį pagrindą, kuris per ateinančius du dešimtmečius buvo žymiai išplėstas. Ginklų embargas prieš Baltarusiją, pirmą kartą įvestas atskira teisėkūra, buvo taip pat išlaikytas ir pratęstas lygiagrečiai.